sugaišinti

sugaišinti
sugaišìnti tr. 1. sutrukdyti: Sugaišìno tik dieną, ir nieko nepelniau nuvažiavęs [į turgų] Jnšk. Mane smarkiai sugaišino turkų muitinės valdininkai Šlč. | refl. tr.: Nenorėdama dieną susigaišint, vakare vėlai pabulėlių (vystyklėlių) ėjo ant ežero liepto išsiskalbt BsPI70. 2. išeikvoti: Kam turtą sugaišìnti KII251. Jų nesušelpėm, savo sugaišinom B. 3. sunaikinti: Kitas knygas, čia pat padėtas, ji rado ugnimi sugaišintas prš. Jis suardo driūtus miestus ir sugaišin kunigaikščių žemes Bb1Sir28,17. Tas visas džiaugsmas tapė dabar per šitą atsitikimą sugaišintas prš. ^ Pamečiau žiedą po variniu tiltu, atmirado mėnuo, sugaišino saulė (rasa) J.Jabl. 4. sukliudyti: Triukšmadariai žmonėms miegą sugaišino . 5. išžudyti: Visus jos neprietelius sugaišino SE216. \ gaišinti; apgaišinti; išgaišinti; nugaišinti; pagaišinti; pragaišinti; prigaišinti; sugaišinti; užgaišinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • sugaišinti — sugaiši̇̀nti vksm. Atė̃jo svečių̃ ir sugaiši̇̀no manè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pragaišinti — pragaišìnti tr. 1. versti sutrukti, praleisti veltui laiką, sugaišinti: Jis tik pragaišìno mane visą dieną Pn. Mano diena gerui nepragaišinta Db. 2. praleisti, išeikvoti: O kada vis pragaišino, stojos didis badas toje šalyje BtLuk15,14. Dejavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sugaišinimas — sugaišìnimas sm. (1) 1. → sugaišinti 1: Tik [laiko] sugaišìnimas – nieko nepešiau Kt. 2. → sugaišinti 3: Idant bažnyčia didės deivės Dianos nieku nebūtų paversta, o idant neateitų sugaišinimop prakilnumas jos BtApD19,27. gaišinimas;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgaišinti — apgaišìnti tr. apnaikinti: Didumą karpų apgaišìno nuo rankos Pn. gaišinti; apgaišinti; išgaišinti; nugaišinti; pagaišinti; pragaišinti; prigaišinti; sugaišinti; užgaišinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptemdinti — tr. 1. N, Rtr, Š, Ser, KŽ žr. aptemdyti 1. 2. KŽ palaikyti, sugaišinti iki sutemos: Aptemdinai mane ilgai užlaikęs, t. y. laikei, kol sutems J. 3. A1884,66, Ser žr. aptemdyti 4: O žmonės, žmonės! kaip jums kerštas aptemdino protą ir apmarino… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gaišinti — gaišìnti, ìna, ìno tr. 1. trukdyti (žmogų, laiką, darbą): Ar aš jus negaišinù? Šk. Kam tu jį gaišinì, leisk, tegu darbą dirba Lš. Nueina [kieminėtis] ir gaišina žmones Jnšk. Tokiom pasakom gaišiname dienas Pn. Negaišìnk jįjį nuo darbo J.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgaišinti — išgaišìnti tr. 1. sutrukdyti: Atėjęs išgaišìno mane visą vakarą Sdb. 2. išeikvoti; išleisti: Valstybės turtą išgaišìnti BŽ485. Jinai, marti, išgaišìno visus gyvolius J. Išgaišìno visus pinigus Lnkv. Tai tu išgaišinaĩ visus degtukus! Pl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išnarglyti — ×išnar̃glyti tr. 1. išvilioti, paveržti: Išnar̃glijo kaimynas visus mano pinigus ir noria sugaišinti, neatiduoti J. 2. įsiūlyti, įpiršti: Išnar̃glijo jis savo sugadintą daiktą kitam su melagystomis J. narglyti; išnarglyti; nunarglyti; panarglyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištrukdyti — tr. sugaišinti, sutrukdyti: Nėko čia munęs neištrukdysi – nėko nedirbu Grd. trukdyti; ištrukdyti; patrukdyti; pertrukdyti; sutrukdyti; užtrukdyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugaišinti — nugaišìnti tr. 1. pamesti, prapuldyti: Jis nugaišìno jau pirštines J. Tik nugaišìnk man botagą! Ktk. 2. nudvasinti, numarinti: Paršelį nugaišìno Prn. Žiūrėk, nenugaišink vištuko Mrj. gaišinti; apgaišinti; išgaišinti; nugaišinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”